Patirk mišką

Ryšyje su gamta, atkuriama vidinė ramybė ir gyvybinė energija.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

„Miške Marga“ – filosofija

MIŠKAS – tai gyvas, kvėpuojantis pasaulis, pilnas spalvų, garsų, kvapų ir faktūrų. Jis margas – kaip ir mūsų gyvenimas: kupinas kontrastų, įvairovės, netikėtumų. Tame margume slypi galimybė pažinti ne tik gamtą, bet ir save.

Miško terapijoje žengiame į šį pasaulį tam, kad sulėtėtume, sustotume ir įsiklausytume – į mišką ir į savo vidų. Stebėdami spalvas, formas, garsus, mokomės pastebėti detales – tiek aplinkoje, tiek savyje. Taip tampame jautresni savo jausmams, emocijoms ir poreikiams.

Kelionė per margą mišką padeda atrasti savo vidines spalvas ir tai, kas teikia prasmę. Ji atneša naujų įžvalgų, leidžia paleisti įtampą, kad atsirastų vietos ramybei ir kūrybai, sustiprina ryšį su gamta ir savimi.

Miško margumas – tai gyvenimo margumas. Jame mokomės atpažinti savo jausmus, išgirsti, ko mums iš tiesų reikia, ir žengti žingsnius link harmoningesnio, ramesnio gyvenimo.

„Miške marga“ – kvietimas sustoti, įkvėpti, įsiklausyti ir atrasti ramybę margame pasaulyje.

Miško terapija

Miško maudynės (japoniškai shinrin-yoku), dar vadinamos miško terapija, atsirado Japonijoje 1980-aisiais kaip atsakas į augantį mieste gyvenančių žmonių stresą, perdegimą ir technologijų pertekliaus sukeltą atotrūkį nuo gamtos. Japonijos miškų ūkio agentūra šią praktiką pristatė kaip prevencinį sveikatos stiprinimo būdą – kvietimą lėtai ir sąmoningai būti miške, įtraukiant visus pojūčius: regą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį.

Vėliau miško maudynės sulaukė mokslo dėmesio. Tyrimai Japonijoje ir kitose šalyse parodė, kad buvimas miške mažina streso hormono kortizolio kiekį, lėtina širdies ritmą, stiprina imunitetą ir gerina emocinę savijautą. Medžių išskiriamos medžiagos – fitoncidai – pasižymi antibakteriniu poveikiu ir skatina imuninės sistemos aktyvumą, kuris gali išlikti net kelias savaites po apsilankymo miške.

Šiandien miško terapija praktikuojama visame pasaulyje kaip moksliškai pagrįstas, natūralus būdas atkurti ryšį su savimi ir gamta. Tai daugiau nei pasivaikščiojimas – tai lėto buvimo, klausymosi ir įsisąmoninimo menas, padedantis grįžti į vidinę pusiausvyrą.

Miško terapijos nauda

Mažina stresą ir nerimą

Natūraliai sumažinamas streso hormono – kortizolio – kiekis ir suaktyvinama parasimpatinė nervų sistema, kuri atsakinga už poilsį ir atsigavimą. Miško ramybė, tylūs garsai ir aplinkos švelnumas padeda kūnui ir protui atsipalaiduoti, sumažina nerimą, įtampą ir padeda atkurti emocinę pusiausvyrą

Stiprina imuninę sistemą

Imuninę sistemą stimuliuoja medžių išskiriamos apsauginės medžiagos fitoncidai, kurių ypač daug išskiria spygliuočiai. Fitoncidai pasižymi antibakteriniu poveikiu ir skatina natūralių žudikių (NK ląstelių) aktyvumą žmogaus organizme, padedančių kovoti su virusais ir net vėžinėmis ląstelėmis.

Gerina bendrą savijautą

Japonų mokslininkai yra ištyrę, kad miško terapijos užsiėmimai teigiamai veikia fizinę sveikatą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemą, gali geriau susireguliuoti kraujospūdis. Padeda įveikti miego sutrikimus. Sumažinamas tiek fizinis, tiek protinis nuovargis, atkuriama vidinė pusiausvyra ir atsiranda energijos.

Dėmesingumas ir kūrybiškumas

Miško terapija padeda nuraminti mintis ir susigrąžinti dėmesį, ypač kai jaučiamės pavargę ar išsiblaškę. Buvimas gamtoje atpalaiduoja protą, tad tampa lengviau susikaupti, atsiranda daugiau kūrybinių minčių ir aiškumo.

Kaip tai vyksta?

Kas įvyksta? Miško/gamtos terapijos užsiėmimo metu ima keistis mūsų santykis su laiku. Įprastai skubame, planuojame, galvojame apie tai, kas bus toliau, bet retai iš tikrųjų esame „čia ir dabar“. Būnant gamtoje, dėmesys natūraliai grįžta į šią akimirką – pradeda ryškėti pojūčiai, o kartu ateina tikrasis buvimo jausmas: mes ne tik esame, bet ir iš tiesų gyvename.

Kas yra terapeutas? Miško/gamtos terapijoje tikrasis „terapeutas“ yra pati gamta, o gidas – tai žmogus, kuris padeda atverti kelią į šį ryšį. Svarbiausias poveikis kyla iš tiesioginės sąveikos su gamta, o vedlio vaidmuo – sukurti saugią ir palaikančią erdvę, kurioje dalyviai galėtų patirti asmenišką, gyvą ir prasmingą ryšį su aplinka.

Miško terapijos eiga

Įprastai miško/gamtos terapijos užsiėmimas trunka 3 valandas.
Pradžioje trumpai supažindinama su terapijos principais, o tuomet kviečiama į pirmąsias praktikas, padedančias susijungti su aplinka – dažniausiai tai yra penkių pojūčių pabudinimas stebint aplinką, ir praktikos skatinančios dėmesingumą.

Vėlesnius kvietimus pritaikau pagal konkrečią vietą, oro sąlygas bei grupės dalyvių poreikius, kad patirtis būtų kuo natūralesnė ir prasmingesnė. Po kiekvieno kvietimo dalyviai turi galimybę pasidalinti savo patirtimis tiek, kiek norisi, ir norimu būdu. Miško ar gamtos terapijos užsiėmimas baigiamas jaukiu arbatos gėrimu, ramiai pasidalijant savo patirtimis ir pojūčiais. Tai laikas sustoti, reflektuoti ir švelniai pereiti atgal į kasdienybę.

Vos 15 minučių praleistų miške kortizolio lygį sumažina  15,8%, o kraujospūdis sumažėja 2,1 %
Miško terapijos metu ženkliai sumažėja nerimo lygis. Jau po 15 min. buvimo miške nerimas sumažėja iki 19,4 %.
Viena darbo diena praleista miške atliekant struktūruotas terapijos praktikas kūrybinį mąstymą padidina net 12 ,5 %.
Pažadinama mūsų imuninė sistema – natūralių žudikių (NK) ląstelių aktyvumas gali padidėti iki 20 %, stiprindamas kūno apsaugą nuo virusų ir ligų.
Vos 1,5 val. gamtoje gali efektyviai paveikti savijautą – dėmesingumas padidėja iki 40 %, o protinis nuovargis sumažėja beveik 50 %.
Reguliariai būnant miške, žymiai pagerėja miego kokybė  – iki 35 % mažiau prabudimų naktį ir ilgesnė gilaus poilsio fazė (apie 20 %).

Susipažinkime

Miškas – mano pašaukimas, kūrybos ir verslo įkvėpimas

Miškas man yra daugiau nei gamta – tai gyvenimo kelias, įkvėpimo šaltinis ir džiaugsmas. Būti miške man gera nepriklausomai nuo metų laiko ar oro. Nesu gamtininkė ar gyvūnų stebėtoja – aš tiesiog moku būti miške: visa esybe, girdėdama, kvėpuodama, priimdama jo energiją.

Mano ryšys su mišku prasidėjo vaikystėje ir paaugkystėje. Su tėčiu važiuodavome atrasti naujų vietų prie upių ir ežerų, mama mokė uogauti ir grybauti, atpažinti augalus, o močiutė ragino stebėti net smulkiausias detales ir pajusti augalų bei medžių galią: „Prisiglausk prie medžio, pajusk jo ramybę.“ Šios patirtys tapo mano gyvenimo pagrindu – ne išmokta, o giliai išgyventas ryšys su gamta.

Tikrąjį miške buvimo džiaugsmą atradau paauglystėje Marcinkonių miško glūdumoje. Tada supratau, kad miškas mane priima ir globoja – tarsi gyva, kviečianti erdvė. Šilas, spyglių aromatas, samanų kilimai – visa tai tapo mano asmenine pasakų vieta, kurioje patyriau tikrą palaikymą ir ramybę.

Gyvenime esu įgijusi daug įvairios patirties. Kiekviena iš jų ugdė kūrybiškumą, organizacinius įgūdžius ir gebėjimą atrasti ir kurti vertę. 

Galiausiai baigiau LSMU papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) miško terapijos studijas, įgijau žinių apie kraštovaizdį, ekosistemas, žmogaus emocinę ir fizinę sveikatą, bei praktinių įgūdžių vesti miško terapijos užsiėmimus.

Esu sertifikuota miško terapijos gidė, vedanti profesionalias miško ir gamtos terapijos sesijas įvairiose aplinkose. Mano užsiėmimai suteikia galimybę patirti miško teikiamą stiprybę, įkvėpimą ir atgaivą – tiek asmeniniam augimui, tiek kūrybiniams procesams ir verslo tikslų siekimui.