Natūraliai sumažinamas streso hormono – kortizolio – kiekis ir suaktyvinama parasimpatinė nervų sistema, kuri atsakinga už poilsį ir atsigavimą. Miško ramybė, tylūs garsai ir aplinkos švelnumas padeda kūnui ir protui atsipalaiduoti, sumažina nerimą, įtampą ir padeda atkurti emocinę pusiausvyrą
Imuninę sistemą stimuliuoja medžių išskiriamos apsauginės medžiagos fitoncidai, kurių ypač daug išskiria spygliuočiai. Fitoncidai pasižymi antibakteriniu poveikiu ir skatina natūralių žudikių (NK ląstelių) aktyvumą žmogaus organizme, padedančių kovoti su virusais ir net vėžinėmis ląstelėmis.
Japonų mokslininkai yra ištyrę, kad miško terapijos užsiėmimai teigiamai veikia fizinę sveikatą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemą, gali geriau susireguliuoti kraujospūdis. Padeda įveikti miego sutrikimus. Sumažinamas tiek fizinis, tiek protinis nuovargis, atkuriama vidinė pusiausvyra ir atsiranda energijos.
Miško terapija padeda nuraminti mintis ir susigrąžinti dėmesį, ypač kai jaučiamės pavargę ar išsiblaškę. Buvimas gamtoje atpalaiduoja protą, tad tampa lengviau susikaupti, atsiranda daugiau kūrybinių minčių ir aiškumo.
MIŠKAS – tai gyvas pasaulis, kupinas spalvų, formų, garsų, kvapų ir faktūrų. Jis nėra vienalytis – kaip ir mūsų gyvenimas, jis MARGAS, pilnas kontrastų, įvairovės, netikėtumų. Šis margumas slepia galimybę pažinti ne tik gamtą, bet ir save.
Miško terapijos metu įžengiame į šį margą pasaulį tam, kad sustotume, sulėtėtume ir atidžiai išgirstume – ne tik mišką, bet ir savo vidų. Įsisąmonindami spalvas, garsus, kvapus, tekstūras, mokomės atskirti detales, pamatyti tai, kas dažnai lieka nepastebėta. Tai gebėjimas, kuris persikelia ir į mūsų vidinį pasaulį: išmokę pastebėti miško niuansus, tampame jautresni savo emocijoms, jausmams ir poreikiams.
Ši kelionė per MARGĄ MIŠKĄ padeda:
Atrasti savo vidines spalvas ir galimybes – kas man svarbu, kas teikia prasmę.
Gauti naujų įžvalgų – kurios leidžia priimti aiškesnius, labiau pagrįstus sprendimus.
Atsikratyti vidinio triukšmo ir įtampos – kad atsirastų vietos ramybei ir kūrybai.
Sustiprinti ryšį su gamta ir savimi – nes miškas tampa veidrodžiu mūsų pačių vidui.
Miško margumas – tai gyvenimo margumas. Tik jame, atpažindami įvairias gamtos detales, mokomės atpažinti savo jausmus ir troškimus, išgirsti, ko mums reikia, ir žengti žingsnius link harmoningesnio gyvenimo.
„Miške marga“ – tai kvietimas sustoti, įkvėpti, įsiklausyti ir atrasti ramybę margame pasaulyje.
Miško terapija, dar vadinama „miško maudynėmis“ (japoniškai shinrin-yoku), atsirado Japonijoje 1980-aisiais, kaip atsakas į sparčiai augantį miesto gyventojų stresą, perdegimą ir technologijų pertekliaus sukeltą atotrūkį nuo gamtos. Japonijos miškų ūkio agentūra pasiūlė shinrin-yoku kaip prevencinę sveikatos stiprinimo praktiką – kvietimą lėtai ir sąmoningai būti miške, įtraukiant visus pojūčius: matyti, girdėti, uosti, liesti ir net ragauti gamtą.
Ilgainiui šis metodas buvo moksliškai ištirtas – Japonijos ir kitų šalių mokslininkai pastebėjo, kad buvimas miške mažina kortizolio (streso hormono) kiekį, lėtina širdies ritmą, stiprina imuninę sistemą ir gerina psichologinę savijautą. Fitoncidai – natūralios medžiagos, kurias išskiria medžiai – pasižymi antibakteriniu poveikiu ir skatina natūralių žudikių (NK ląstelių) aktyvumą žmogaus organizme, padedančių kovoti su virusais ir net vėžinėmis ląstelėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad 3-4 valandų pabuvimas miške gali pastimuliuoti imuninę sistemą 2-4 savaitėms
Miško terapija praktikuojama visame pasaulyje – kaip moksliškai pagrįsta, natūrali priemonė atstatyti ryšį su savimi, gamta ir pagerinti bendrą sveikatą be vaistų. Tai nėra tiesiog pasivaikščiojimas – tai gilaus buvimo, klausymosi ir lėtinimo menas, padedantis grįžti į vidinę pusiausvyrą.
„Miško pajauta – tai gilus ryšys su gamta, kai įsiklausome, jaučiame, kvėpuojame ir leidžiame miškui mus praturtinti.”