miško pajauta – tai gilus ryšys su gamta, kai įsiklausome, jaučiame, kvėpuojame ir leidžiame miškui mus praturtinti.

Miško terapija, dar vadinama „miško maudynėmis“ (japoniškai shin mokslininkai pastebėjo, kad buvimas miške mažina kortizolio (streso hormono) kiekį, lėtina širdies ritmą, stiprina imuninę sistemą ir gerina psichologinę savijautą. Fitoncidai – natūralios medžiagos, kurias išskiria medžiai – pasižymi antibakteriniu poveikiu ir skatina natūralių žudikių (NK ląstelių) aktyvumą žmogaus organizme, padedančių kovoti su virusais ir net vėžinėmis ląstelėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad 3-4 valandų pabuvimas miške gali pastimuliuoti imuninę sistemą 2-4 savaitėmsMiško terapija praktikuojama visame pasaulyje – kaip moksliškai pagrįsta, natūrali priemonė atstatyti ryšį su savimi, gamta ir pagerinti bendrą sveikatą be vaistų. Tai nėra tiesiog pasivaikščiojimas – tai gilaus buvimo, klausymosi ir lėtinimo menas, padedantis grįžti į vidinę pusiausvyrą.

miško terapija

miško terapijos nauda

mažina
stresą ir nerimą

Natūraliai sumažinamas streso hormono – kortizolio – kiekis ir suaktyvinama parasimpatinė nervų sistema, kuri atsakinga už poilsį ir atsigavimą. Miško ramybė, ttylūs garsai ir aplinkos švelnumas padeda kūnui ir protui

stiprina
imuninę sistemą

Imuninę sistemą stimuliuoja medžių išskiriamos apsauginės medžiagos fitoncidai, kurių ypač daug išskiria spygliuočiai. Fitoncidai pasižymi antibakteriniu poveikiu ir skatina natūralių žudikių (NK ląstelių) aktyvumą žmogaus organizme, padedančių kovoti su virusais ir net vėžinėmis ląstelėmis.

gerina
bendrą savijautą

Japonų mokslininkai yra ištyrę, kad miško terapijos užsiėmimai teigiamai veikia fizinę sveikatą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemą, gali geriau susireguliuoti kraujospūdis. Padeda įveikti

dėmesingumas ir
kūrybiškumas

Miško terapija padeda nuraminti mintis ir susigrąžinti dėmesį, ypač kai jaučiamės pavargę ar išsiblaškę. Buvimas gamtoje atpalaiduoja protą, tad tampa lengviau susikaupti, atsiranda daugiau kūrybinių minčių ir aiškumo.

Vos 15 minučių praleistų miške kortizolio lygį sumažina  15,8%, o kraujospūdis sumažėja 2,1 %
Miško terapijos metu ženkliai sumažėja nerimo lygis. Jau po 15 min. buvimo miške nerimas sumažėja iki 19,4 %.
Viena darbo diena praleista miške atliekant struktūruotas terapijos praktikas kūrybinį mąstymą padidina net 12 ,5 %.
Pažadinama mūsų imuninė sistema – natūralių žudikių (NK) ląstelių aktyvumas gali padidėti iki 20 %, stiprindamas kūno apsaugą nuo virusų ir ligų.
Vos 1,5 val. gamtoje gali efektyviai paveikti savijautą – dėmesingumas padidėja iki 40 %, o protinis nuovargis sumažėja beveik 50 %.
Reguliariai būnant miške, žymiai pagerėja miego kokybė  – iki 35 % mažiau prabudimų naktį ir ilgesnė gilaus poilsio fazė (apie 20 %).

Kas įvyksta?Miško/gamtos terapijos užsiėmimo metu ima keistis mūsų santykis su laiku. Įprastai skubame, planuojame, galvojame apie tai, kas bus toliau, bet retai iš tikrųjų esame „čia ir dabar“. Būnant gamtoje, dėmesys natūraliai grįžta į šią akimirką – pradeda ryškėti pojūčiai, o kartu ateina tikrasis buvimo jausmas: mes ne tik esame, bet ir iš tiesų gyvename.

Kas yra terapeutas?Miško/gamtos terapijoje tikrasis „terapeutas“ yra pati gamta, o gidas – tai žmogus, kuris padeda atverti kelią į šį ryšį. Svarbiausias poveikis kyla iš tiesioginės sąveikos su gamta, o vedlio vaidmuo – sukurti saugią ir palaikančią erdvę, kurioje dalyviai galėtų patirti asmenišką, gyvą ir prasmingą ryšį su aplinka. Miško terapijos eiga. Įprastai miško/gamtos terapijos užsiėmimas trunka 3 valandas.

Pradžioje trumpai supažindinu su terapijos principais, o tuomet kviečiu į pirmąsias praktikas, padedančias susijungti su aplinka – dažniausiai tai yra penkių pojūčių pabudinimas stebint aplinką, ir praktikos skatinančios dėmesingumą. Vėlesnius kvietimus pritaikau pagal konkrečią vietą, oro sąlygas bei grupės dalyvių poreikius, kad patirtis būtų kuo natūralesnė ir prasmingesnė. Po kiekvieno kvietimo dalyviai turi galimybę pasidalinti savo patirtimis tiek, kiek norisi, ir norimu būdu. Miško ar gamtos terapijos užsiėmimas baigiamas jaukiu arbatos gėrimu, ramiai pasidalijant savo patirtimis ir pojūčiais. Tai laikas sustoti, reflektuoti ir švelniai pereiti atgal į kasdienybę.

kaip
tai
vyksta?

miško terapija komandoms

Miško terapija, dar vadinama „miško maudynėmis“ (japoniškai shin mokslininkai pastebėjo, kad buvimas miške mažina kortizolio (streso hormono) kiekį, lėtina širdies ritmą, stiprina imuninę sistemą ir gerina psichologinę savijautą. Fitoncidai – natūralios medžiagos, kurias išskiria medžiai – pasižymi antibakteriniu poveikiu ir skatina natūralių žudikių (NK ląstelių) aktyvumą žmogaus organizme, padedančių kovoti su virusais ir net vėžinėmis ląstelėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad 3-4 valandų pabuvimas miške gali pastimuliuoti imuninę sistemą 2-4 savaitėmsMiško terapija praktikuojama visame pasaulyje – kaip moksliškai pagrįsta, natūrali priemonė atstatyti ryšį su savimi, gamta ir pagerinti bendrą sveikatą be vaistų. Tai nėra tiesiog pasivaikščiojimas – tai gilaus buvimo, klausymosi ir lėtinimo menas, padedantis grįžti į vidinę pusiausvyrą.

Sąmoningą ir gilų miško pajautimą pirmą kartą patyriau būdama 13–14 metų, kai atsidūriau tikro dzūkiško Marcinkonių miško glūdumoje. Tada pajutau, kad miškas mane priima – kviečia ir globoja. Tas jausmas buvo toks stiprus, kad iki šiol jį prisimenu – akyse vis dar stovi to nuostabaus miško vaizdas.Miškas man atrodė kaip pasakų vieta – pilna spalvų, faktūrų, kvapų, švarios erdvės ir ošimo – lyg prie jūros. Šilas, kvepiantis oras, spyglių aromatas ir baltų–žalių samanų kilimas užbūrė ir ramino. Tada atgimė visos močiutės perduotos žinios. Miške jutau didžiulį palaikymą, jėgą ir globą. Buvimą miške jau suaugusi praktikavau visada, o gebėjimą džiaugtis, mėgautis ir patirti visais pojūčiais vadinu miško pajauta.

Gyvenime dariau daug skirtingų dalykų: dirbau rinkodaros srityje, auginau vaikus, baigiau apželdinimo kursus, buriavau, tapiau, siuvau. Galiausiai baigiau LSMU papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) miško terapijos studijas, kurios įgalino ir kitus supažindinti su buvimo miške nauda ir malonumu.Studijų metu įgijau daug žinių iš didelę patirtį turinčių dėstytojų apie lietuvių prigimtinį ryšį su mišku, apie kraštovaizdį, medžius, augalus, gyvūnus, paukščius, grybus, dirvožemį, miškų ekosistemas, taip pat apie žmogaus emocinę ir fizinę sveikatą, ligas, šiuolaikinių vaikų sveikatos problemas. Turėjome daug praktinių mokymų, kaip vesti miško terapijos užsiėmimus.Esu sertifikuota miško terapijos gidė ir vedu profesionalias miško ir gamtos terapijos sesijas įvairiose vietose.

Kviečiu į mano vedamą miško terapiją ir Jus. Miškas – tai stiprybė, įkvėpimas ir atgaiva.

apie
mane