Miško terapija, dar vadinama „miško maudynėmis“ (japoniškai shinrin-yoku), atsirado Japonijoje 1980-aisiais, kaip atsakas į sparčiai augantį miesto gyventojų stresą, perdegimą ir technologijų pertekliaus sukeltą atotrūkį nuo gamtos. Japonijos miškų ūkio agentūra pasiūlė shinrin-yoku kaip prevencinę sveikatos stiprinimo praktiką – kvietimą lėtai ir sąmoningai būti miške, įtraukiant visus pojūčius: matyti, girdėti, uosti, liesti ir net ragauti gamtą.
Ilgainiui šis metodas buvo moksliškai ištirtas – Japonijos ir kitų šalių mokslininkai pastebėjo, kad buvimas miške mažina kortizolio (streso hormono) kiekį, lėtina širdies ritmą, stiprina imuninę sistemą ir gerina psichologinę savijautą. Fitoncidai – natūralios medžiagos, kurias išskiria medžiai – pasižymi antibakteriniu poveikiu ir skatina natūralių žudikių (NK ląstelių) aktyvumą žmogaus organizme, padedančių kovoti su virusais ir net vėžinėmis ląstelėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad 3-4 valandų pabuvimas miške gali pastimuliuoti imuninę sistemą 2-4 savaitėms
Miško terapija praktikuojama visame pasaulyje – kaip moksliškai pagrįsta, natūrali priemonė atstatyti ryšį su savimi, gamta ir pagerinti bendrą sveikatą be vaistų. Tai nėra tiesiog pasivaikščiojimas – tai gilaus buvimo, klausymosi ir lėtinimo menas, padedantis grįžti į vidinę pusiausvyrą.